Kertautės pasakojimas:

"Susituokėme šių metų birželio 21 d.

Nors pranašavo tądien ištisinį lietų, prabudau anksti nuo saulės spindulių. Buvau tokia laiminga, kad Dievas mus laimina nuo pačio ryto, kad pabudinau savo vyrą. Abu papusryčiavome, valandą pragulėjau karštoje atpalaiduojamoje vonioje. Viskas prasidėjo be jokios skubos ir net be nerimo. Netrukus pradėjo rinktis mamos, mamų kirpėjos ir visažistės. O mūsų atvažiavo draugai, kurie išvežiojo po grožio salonus. Taip su vyru ir išsiskyrėme. Buvau laiminga, kol mane dažė, vis nekantravau, tą dieną labai susidraugavau su savo nuostabiąja visažiste ir šukuosenos meistre. Ji buvo kaip draugė, išklausė, atsižvelgė į mano norus ir nei kiek nejutau jokio nerimo. Iš salono išvažiavau gerokai vėliau nei buvo planuota, tačiau visus raminau, kad be manęs vestuvės vis tiek neprasidės, tad galiu ir vėluoti. Buvau visiškai rami, grįžus namo, mama net pasiteiravo ar aš nepamiršau, jog vestuvės mano? Tikrai nepamiršau ir apsirengusi savo nuostabiają vestuvinę suknelę su tėčiu išvažiavome į nuostabaus grožio Trakų Vokės koplyčią, kurioje jau laukė mano būsimasis vyras ir svečiai. Vyras nė nenumanė, kokią mane pamatys. Įėjusi į bažnyčią susigraudinau, tokie visi buvo laimingi, geranoriški, pati koplyčios atmosfera... O Vyro akys! Kiek daug jos tuomet pasakė. Ta jo nuostaba pamačius mane, jo meilė, ir rankų virpesys! Kažin ar dar kada nors gyvenime patirsiu tą neapsakomą jausmą. Klebonas Gintaras Petronis pasakė nuostabų pamokslą, tapo mums tokiu artimu per tuos visus susitikimus, graudinosi ir pats, kuomet tarėme vienas kitam amžiną priesaiką. Mano tėvelis buvo įpareigotas perskaityti ištrauką iš Biblijos, skaitė gražiai, suprantamai, tačiau kai prasidėjo eilės apie meilę visi esantys bažnyčioje, vos tvardėme ašaras. Ceremonijos akimirkas atsimenu gerai, jos buvo tikrai išskirtinės, jautrios ir be galo jausmingos. Dar ir dabar sugulę vakare į lovą, prisimename priesaikos žodžius ir stengiamės vertinti jos svarbą mūsų gyvenime.

Po ceremonijos jau buvo lengviau, "Mažoji Ragainė" buvo pasirūpinusi nuostabiomis vaišėmis koplyčios pakraštyje, tėveliai buvo parengę staigmeną ir padovanoję mums nuostabius muzikantus, kurie kūrė dar jaukesnę atmosferą. Juoko ir džiaugsmo buvo daug, ašarų nebeliko!

Paskui sekė fotosesija mūsų nuostabiojoje Trakų Vokėje, kuri ypatingai man yra svarbi, nes nuo vaikystės gyvenu ten, mėgaujuosi ja kiekvieną dieną ir esu dėkinga, kad turiu galimybę gyventi tokioje nuostabioje vietoje. Dabar, bežiūrint nuotraukas, Trakų Vokė atrodo man dar brangesnė, juk būtent čia įvyko dar vienas gražus mano gyvenimo įvykis - mano nepakartojamos vestuvės.

Pokylis persikėlė į Molėtuose esančią vilą "Kelmynė". Be galo esu patenkinta savo pasirinkimu švęsti būtent ten! Vila pasislėpusi nuo visų miško apsuptyje, ne vieno pašalinio žmogaus aplink, ir nuostabus ežeras šalia. Viskuo rūpinosi ten dirbantys žmonės. Maistas, papuošimai, kambariai svečiams ir mums buvo fantastiški! tiek mes, tiek svečiai liko patenkinti ir labai maloniai nustebinti.

Svečiai šventė iki pat ankstyvo ryto, o su jais labai linksmai leido laiką ir mūsų vedėjas bei dj.

Net negalėjau įsivaizduoti, kad vestuvės mums - jauniesiems, gali kelti tiek nuostabių emocijų, tiek džiaugsmo, jaudulio ir visą laiką, kai apie jas pagalvojame veidus nušviečia šypsena. Esu laiminga, kad savo vestuves susiorganizavau pati tokias kokias norėjau su nuostabių žmonių pagalba. Ačiū visiems buvusiems tą dieną su mumis!"

Ceremonijos vieta: Trakų Vokės koplyčia, klebonas Gintaras Petronis

Pokylio vieta: Vila Kelmynė

Fotografai: SP fotografija

Suknelė: Siūtas sapnas

Nuotakos makiažas ir šukuosena: Vaida Venckutė

Kostiumas: specialiai siūtas jaunikiui

Saldus stalas Molėtuose ir vaišės prie bažnyčios: Mažoji Ragainė

Nuotakos puokštė ir gėlės koplyčioje: Gėlių virtuvė

Vedėjas: Aurelijus Gedvilas (pats geriausias ir nerealiausias koks tik galėjo būti!)